Pradžių pradžia: Pirmasis  šaltinis / Antrasis šaltinis / Trečiasis šaltinis.

Šaltinis / Resources: Niesiecki "Herbacz Polski", elektroninis leidinys

 

    ...Mirus Stanislovui Kęsgailai, seniūnu Žygimantas Senasis 1527 m. balandžio 28 d. privilegija paskyrė jo sūnų, „iš tos Žemės kilusį“ irgi Stanislovą Kęsgailą [1500–1532]17. To prašė pats Žemaičių seniūnaitis, Žemaičių ponai, tijūnai ir visa bajorija bei didžioji kunigaikštienė Bona su sūnumi Žygimantu Augustu. Privilegijoje buvo aukštai įvertinta jo tėvo ištikimybė ir nuopelnai valstybei bei valdovui. Turėdamas tai galvoje ir prašančiųjų motyvus, valdovas patenkino prašymą. Tačiau perduodamas naujajam seniūnui Žemaitiją, Žygimantas Senasis pakeitė jos valdymą ir, išskyrus teismą, apribojo seniūno tiesioginį administravimą didelėje dalyje valsčių. Be aukščiau minėtų 4 dvarų [Josvainių, Skirsnemunės, Veliuonos ir Vilkijos] valdovas į tiesioginį savo valdymą iš seniūno perėmė dar 15 valsčių ir dvarų: Ariogalos, Beržėnų, Biržinėnų, Dirvėnų, Gandingos, Kaltinėnų, Karšuvos, Pajūrio, Pašilės, Rietavo, Šauduvos, Telšių, Tverų, Užvenčio ir Viešvėnų....

Citata paimta iš ŽEMAIČIŲ VALSTIEČIŲ PRIEVOLIŲ SURAŠYMAS 1537 IR 1538 M., Antanas Tyla

        Antrasis šaltinis:

          1527 m. Žygimantas Senasis, skirdamas Žemaitijos seniūnu paskutinį iš Kęsgailų giminės seniūną Stanislovą Stanislovaitį , pavedė jam valdyti Žemaitiją apribojančiomis jo teises naujomis sąlygomis. Didysis kunigaikštis pasiliko savo žinioje ne tik tuos dvarus ir valsčius, kurie jam ir pirmiau priklausė (Josvainius, Veliuoną, atskyrus nuo jos Tendžiogalos valsčių, Vilkiją ir Skirsnemunę, kuriuose tebuvo maždaug 1/5 didžiojo kunigaikščio valstiečių dalis), bet dar ir tuos valsčius, kurie ligi tol buvo Žemaitijos seniūno žinioje: Ariogalą, Beržėnus, Biržinėnus, Gandingą, Dirvėnus, Kaltinėnus, Karšuvą, Pajūrę, Palangą, Pašilę, Rietavą, Šiauduvą, Telšius, Tverus, Viešvėnus, Užventį.

Citata paimta iš knygos Jūratė Kiaupienė " Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI - XVII a.", psl. 40 (nuoroda į K. Jablonskis " Lietuvos valstiečių kova... Aktas apie Žemaitijos valsčių pasidalijimą tarp didžiojo kunigaikščio ir seniūno..."

 

        Trečiasis šaltinis:

Iš viešvieniškių atsiminimų VAMBUTAI, Juozas Normantas

      Kunigaikščių Vambutų reikšmė vėlyvesniame Lietuvos gyvenime sumažėjo. Jie ilgainiui tapo eiliniais bajorais - dvarininkais. Istoriko ir rašytojo Simono Daukanto brolis Aleksandras, studijavęs  mediciną Vilniaus universitete, 1830 m. sausio 26 d. padavė prašymą Vilniaus bajorų deputacijai, nes norėjo gauti bajorystės dokumentus. Jo sudarytoje  Daukantų giminės  genealogijoje sakoma, kad, 1660 m., sudegus Jokūbo Daukanto namams ir turtui, jo nepilnamečiai vaikai Jonas ir Simonas Kazimieras už skolas užstatė Dabikinės dvarą Jonui Vambutui." 

     Jonas Vambutas - pirmasis žinomas asmuo mano genealoginėje schemoje. 1660 metai - galima data. Pirmoji mano žinoma data 1686 m. - Merkelio mirimo data. Neaišku kiek metų jam buvo, kada mirė, nežinomos jo tėvo bei senelio Jono gyvenimo datos

 

        Ketvirtasis šaltinis - minimas kunigaikštis Vembutas:

Alfredas Bumbliauskas, Edvardas Gudavičius "Būtovės slėpiniai", 56 psl.

I. Ankstyvoji Lietuvos istorija
O dabar norėčiau paminėti kitą žemėlapį, sudarytą profesoriais Edvardo Gudavičiaus. Kuo remdamasis Jūs sudarėte šį žemėlapį?

EDVARDAS GUDAVIČIUS. Remiuosi Hipatijaus metraščiu, kuris aprašo 1219 metų Voluinės sutartį. Jame sakoma, kad tą sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikštis. Iš jų - penki vyresnieji kunigaikščiai. Jie ne tik išvardyti, bet ir sugrupuoti į penkias grupes.

A. B. O gal metraštininkas sugrupavo netyčia? Juk tuos vardus jis tik girdei: iš kitų.

E. G. Veikiausiai lietuvių kunigaikščių vardus jis tiktai girdėjo. Kita vertus čia svarbiausias dalykas: o kaip tie vardai sugrupuojami? Pacituosiu keletą eilučių:

O lietuvių kunigaikščių vardai buvo: štai vyresnieji - Živinbudas Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila... Toliau sakoma: ...o žemaičių kunigaikščiai - Gerdvilas, Vykintas...
Matome, kad žemaičiai yra lietuviai, nes sutartį sudaro Litva - Lietuva.

Paskui išvardijami septyni Ruškaičiai: ...o Ruškaičių - Kintibutas, Vembutas, Butautas, Vyžeitis ir jo sūnus Velžys, Kitenis, Plikienė.

Dar vėliau paminimi trys Bulioniai: ...o štai Bulioniai - Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną pasiėmė, ir jo brolius užmušė - Gedvilą, Sprudeikį.

Na, ir pagaliau - keturi Deltuvos kunigaikščiai: ...o štai kunigaikščiai iš Deltuvos - Juodikis, Buteikis, Bikšys, Ligeikis


 

 

JSN_TPLFW_GOTO_TOP
I. Ankstyvoji Lietuvos istorija
O dabar norėčiau paminėti kitą žemėlapį, sudarytą profesoriais Edvardo Gudavičiaus.

Kuo remdamasis Jūs sudarėte šį žemėlapį?

EDVARDAS GUDAVIČIUS. Remiuosi Hipatijaus metraščiu, kuris aprašo 1219 metų Voluinės sutartį. Jame sakoma, kad tą sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikštis. Iš jų - penki vyresnieji kunigaikščiai. Jie ne tik išvardyti, bet ir sugrupuoti į penkias grupes42.

A. B. O gal metraštininkas sugrupavo netyčia? Juk tuos vardus jis tik girdei: iš kitų.

E. G. Veikiausiai lietuvių kunigaikščių vardus jis tiktai girdėjo. Kita vertus čia svarbiausias dalykas: o kaip tie vardai sugrupuojami? Pacituosiu keletą eilučių:

O lietuvių kunigaikščių vardai buvo: štai vyresnieji - Živinbudas Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila...

Toliau sakoma: ...o žemaičių kunigaikščiai - Gerdvilas, Vykintas...

Matome, kad žemaičiai yra lietuviai, nes sutartį sudaro Litva - Lietuva.

Paskui išvardijami septyni Ruškaičiai: ...o Ruškaičių - Kintibutas, Vem-butas, Butautas, Vyžeitis ir jo sūnus Velžys, Kitenis, Plikienė.

Dar vėliau paminimi trys Bulioniai: ...o štai Bulioniai - Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną pasiėmė, ir jo brolius užmušė - Gedvilą, Sprudeikį.

Na, ir pagaliau - keturi Deltuvos kunigaikščiai: ...o štai kunigaikščiai iš Deltuvos - Juodikis, Buteikis, Bikšys, Ligeikisd3

Pabandykime šį tekstą paanalizuoti. Du išvardijimai pagal giminę Ruškaičiai ir Bulioniai; viena grupė: vyresnieji - pagal vyresniškumo principą; Deltuva ir Žemaitija - geografiniu principu. Ar galima šituc abejoti? Tik tiek, kad mums sunku pasakyti, kur įsikūrę tie Ruškaičiai kur Bulioniai, kur vyresnieji, nes apibūdinimas - ne geografinis.

A. B. O kur yra Lietuvos žemė siaurąja prasme?

E. G. Visų lietuvių genčių gyvenamas plotas - tai Lietuva. Kartu tai Lietuvos žemė siaurąja prasme. Lietuvių genties lopšys. Jis yra tarp Nemuno ir Neries. Gal dabar ir išvardykime tuos argumentus, kurie leidžia būtent ten lokalizuoti tą žemę. Apie tuos dalykus kalba XIII a. šaltiniai. Visų pirma tai Livonijos eiliuotoji kronika44 (tiesa, tai jau ne

.