XVI - XXI amžius
 

 

Išminties takeliai prie Platelių

Keliaudami po Žemaitijos nacionalinį parką, užsukime į Uksų kaimą, esantį Plungės rajone, vos 10 km nuo Platelių. Pakelėje pasitinka nuoroda „Energetinių labirintų parkas". Parkas - jaunas, kaip ir jo įkūrėjai plungiškiai Jurga ir Antanas Jakimavičiai. Energinių labirintų ir geometrinių figūrų parke galima pavingiuoti labirintų takeliais, pamedituoti, išsivalyti mintis... Kol kas toks parkas - vienintelis Lietuvoje.

Eglė KULVIETIENĖ

Kur veda labirintai?

Labirintai, kuriuose pasistengus galima pasiekti tikslą, - senas žmonijos atradimas. Istorikai rašo, kad labirintai egzistavo jau prieš 4 000 metų. Jų randama visose pagrindinių religijų tradicijose. Seniausių pavyzdžių galima rasti Europos bažnyčiose ir katedrose. Buvo manoma, kad ėjimas labirintu pakeičia kelionę į Šventąją žemę - jeigu negali nukeliauti, eik katedros labirintu. Labirintų modelis rastas ir molinėje lentelėje Graikijoje. Senovės mokslininkai mano, kad tokios lentelės buvo naudojamos kaip orakulai sprendžiant diplomatijos ir kitokius reikalus.

Knygos „Žymiausios pasaulio vietos" autoriai rašo, kad viduramžiais labai dažnai krikščionių bažnyčios buvo statomos pagonių šventyklų vietose, Šartro katedra, panašiai kaip daugelis pagonių šventyklų, stovi energijos linijų, besidriekiančių per visą planetos paviršių, susikirtimo vietoje. Po jos grindimis aptikta plyšių, lūžių ir požeminių vandens šaltinių, kurie įvairiai sąveikaudami sukuria efektą, analogišką elektromagnetiniam laukui. Įžengęs į gotikinę katedrą, lankytojas paprastai pajunta vidinę ramybę. Jo nuotaiką veikia pastato elektromagnetinis laukas - jis, suderindamas kūną su magnetinėmis žemės linijomis, keičia kūno poliariškumą. Tokia dermė gerina kraujo aprūpinimą deguonimi ir atpalaiduoja raumenis. Šartrą kertančių energijos srovių epicentras - po katedros grindimis esantis žiedų labirintas. Jį sudaro vienuolika kryžmai padalytų koncentrinių žiedų.

Ėjimas suraitytu takeliu vadinamas Dievo ieškojimu. Keliaudamas labirintu žmogus įgaudavo dvasinės energijos, panašiai kaip rotorius, sąveikaudamas su magnetiniu lauku, generuoja elektrą. Šartro, Reimso, Amjeno, Šanso, Ruano ir dar kelių miestų katedros išsidėsčiusios taip, kad Žemėje atkartoja Mergelės, tapatinamos su egiptiečių deive Izide, žvaigždyną.

Išsvajota sodyba

Labirintų istoriją galima pasakoti ir pasakoti, tačiau esame Jurgos ir Antano Jakimavičių sukurtame Labirintų parke, tad laikas susipažinti su šeimininkais ir parko gimimo istorija. Jurga ir Antanas pasakoja, kad jie gyveno kartu su Jurgos tėvais Plungėje nuosavame name, kuriame Jurga ir užaugo. Prie gimtojo namo buvo daug žalumos, tačiau jaunavedžiams norėjosi gyventi gamtoje. Širdį traukė sodyba Likšų kaime, tačiau Jakimavičiai niekada nesitikėjo, kad ši sodyba kada nors bus parduodama. Vis dėlto svajonė buvo tokia stipri, kad vieną dieną ėmė ir išsipildė. Įsigyti sodybą padėjo Jurgos tėvai. Šiandien sodyboje gyvena šešiese: viename name - Jurga ir Antanas, jų sūnus Antanas ir dukra Agnė, kitame - Jurgos tėvai: gydytojas Petras Beinoras ir jo žmona Vida.

Norėdami pagyvinti aplinkos energiją, naujieji sodybos šeimininkai sodino kedrus, maumedžius. Iš kur atėjo mintis kurti labirintus? Jurgos Jakimavičienės teigimu, geros mintys visada ateina laiku, žmogus palaipsniui yra ruošiamas, ir, kai jau yra pasiruošęs, kartais užtenka vieno žodžio, kad po truputį gimtų dideli dalykai. Brėžinius darė ir žemę matavo Jurgos tėtis, o labirintus išsodino gėlėmis ir krūmeliais bei takelius padarė visa šeima. Šiuo metu sodyboje yra penki labirintai, šalia jų gėlėmis išsodinta ir iš akmenukų išdėstyta mandala „Gyvybės gėlelė" bei energiją harmonizuojantys kupolai. Ant kalnelio - gėlėmis aplipęs suolelis - dar viena meditacijos aikštelė. Kartu su sodybos šeimininkais einam labirintų link. Laikas patiems įsitikinti, kaip jie veikia.

Takas į centrą ir atgal

Antanas Jakimavičius aiškina, kad jų šeimos sukurti energiniai labirintai nėra painūs-jie turi tik vieną taką, vedantį į centrą ir atgal. Čia nėra uždarų sienų. Eidamas tokiu labirintu, vis vingiuoji pirmyn ir atgal, sukdamas 180 laipsnių kampu kiekvieną kartą pereini į naują ratą.

Kai žmogus keičia judėjimo kryptį, keičiasi ir jo suvokimas, intensyviai pradeda dirbti abu smegenų pusrutuliai. Tai viena iš priežasčių, kodėl labirintas gerina suvokimą, jutimą, sąmoningumą. Greičiau randami atsakymai į klausimus, išsprendžiamos problemos, nusiraminama. Ėjimas labirintu subalansuoja žmogaus čakras, aurą.

Savojo „aš" paieškos

„Pirmasis labirintas skirtas darbui su savimi, vidinio „aš" paieškoms, - pasakoja labirintų kūrėja Jurga Jakimavičienė. -Kiekvieno žmogaus pasivaikščiojimas labirintu - individualus išgyvenimas. Kiekvienąkart skiriasi net to paties žmogaus potyriai. Vieni eina, kad išsivalytų protą ir mintis, kiti - turėdami rūpestį, uždavę sau klausimą. Svarbu nepamiršti, kad svajonės pildosi, kai vartojame esamąjį laiką, o dar geriau, kai iš anksto dėkojame. Kai dėkoji už tai, ko dar neturi, bet įsivaizduoji, siunti visatai virpesius, liudijančius, kad tai jau turi. Traukos dėsnis nežino, ar tu viską įsivaizduoji, ar taip yra iš tikrųjų, todėl širdingai dėkodamas trauki prie savęs tai, ko trokšti. Traukos dėsnis - nenumaldomas: jeigu tinkamai juo naudojiesi, tau nebus atsakyta."

Labirintų kūrėjai sako, kad vaikštant pirmuoju labirintu nebūtina ką nors mąstyti, galima eiti ir viską atiduoti į Dievo rankas, tuomet į galvą ateis tokių

minčių, kokių dar neteko gvildenti, tačiau reikia eiti atpalaidavus protą, tuomet atsivers širdis ir intuicija. Susikaupiu ir pradedu vingiuoti savo kelionę 600 metrų ilgio takeliu. Kokį klausimėlį sau uždaviau - pasiliksiu kaip paslaptį, bet išvingiavusi negaliu atsistebėti - nuoskauda, kuri vakar atrodė tokia didelė ir nepakeliama, sumažėjo. Jaučiuosi taip, tarsi labirinte būčiau palikusi viską, kas mane slėgė, ir jau nedvejoju, kad labirinto konstrukcija - natūraliai galinga.

Meilės rožynas

Kai iš tolo žvelgiame į antrąjį labirintą, prieš akis matome tik gražų rožyną, nesuprantame jo simbolių ir prasmės, tačiau Jurga ir Antanas aiškina, kad šis labirintas harmonizuoja mylimųjų, šeimos, brolių, seserų, bendraminčių ar komandos santykius. Čia įrengti du įėjimai, vedantys į centrą, ir vienas bendras išėjimas. Kai juo eina du žmonės, vienas vingiuoja vienu taku, kitas - kitu. O ką daryti, jei mylimojo nėra šalia? Pasirodo, takeliu galima eiti ir vienam, o kitame įsivaizduoti savo mylimąjį arba prašyti Dievo, kad atsiųstų tokį žmogų, su kuriuo norėtųsi nugyventi gyvenimą.

Labirintas turi dešinę ir kairę puses - tai reiškia vyrišką ir moterišką energijas. Iš pirmo žvilgsnio abu takai atrodo vienodi, tačiau intuityviai pasirinkti jie parodys, kokia - vyriška ar moteriška - energija žmoguje dominuoja. Išėjusieji iš labirinto randa lentelę, ant kurios užrašyta, kokia energija tvyro žmoguje. Būna, kad vyrą ir žmoną traukia tas pats takelis, jiedu juo ir turi keliauti, nes abiejuose dominuoja ta pati energija. Tačiau būna ir taip, kad vyrai patraukia moteriška puse, o moterys intuityviai pasirenka vyriškąją, nors tai reiškia tik tiek, jog moteris yra aktyvesnė, mėgsta vadovauti, organizuoti, o vyras galbūt yra jautrus, kūrybiškos sielos bei dėmesingas savo aktyviai mylimajai.

Vaikščiojimas Meilės labirintu harmonizuoja tarpusavio santykius, nesvarbu, kuriuo takeliu eisite. Tačiau, skirtingai nei pirmuoju, šiuo labirintu šeimininkai rekomenduoja vaikščioti tik su tais, su kuriais norisi harmoningų santykių, o ne visiems vienas paskui kitą. Juk žodis „santykiai" ir reiškia konkrečiai kažkieno santykius, todėl žmonės turėtų suprasti, kad šiuose labirintuose labai gerai atsiskleidžia žmonių savybės, jų atidumas, įsiklausymas ir polinkis leisti kitiems gyventi savo gyvenimą arba nuolatinis kišimasis ne į savo reikalus. Jeigu žmogus gyvenime nuolat lenda ten, kur nereikia, labirintu eis net neperskaitęs, ką jis reiškia. Toks žmogus gyvenime nuolat skuba ir nesustoja, kad pamąstytų. Visata siunčia daug ženklų, informacijos, bet žmogus jos net nenori girdėti.

Vis dėlto nereikėtų nerimauti, jeigu jums einant kažkas irgi pradės eiti šiuo labirintu. Svarbiausia - patiems žinoti, kad jūsų meilė ar draugystė yra stipri, o labirintas tai dar labiau sustiprina.

Meilės labirinte neretai vaikšto ir jaunavedžiai. Jo centras -ta šventa vieta, kur nuotaka ir jaunikis apsikeičia priesaikomis. Gavę visatos palaiminimą, jaunieji iš labirinto išeina susikibę rankomis. Išėjimas iš labirinto simbolizuoja sąjungą su Dievu ir yra perėjimas į naują gyvenimą.

Arkangelų takais

Trečiasis labirintas primena savotišką parkelį, apsodintą dekoratyviais medeliais ir krūmeliais. Jurga pasakoja šį labirintą mintyse brandinusi beveik metus, o įvairių rūšių augalus sodino tam, kad eidami žmonės patirtų spalvų, kvapų ir skonio terapiją. Šis labirintas turi aštuonis ratus, centrą ir keturias meditacijos aikšteles kampuose. Kodėl aštuoni ratai? Aštuonetas - begalybės simbolis, rodantis, kad niekur ir niekada nereikia sa vęs varžyti. Mes galime pasiekti tiek, kiek leidžiame sau mintyse. Kai tik save užgniaužiame, prarandame pasitikėjimą savimi - sustabdome savo energijos tėkmę. Centras ir keturios aikš telės sudaro penketą - tai pen ki elementai: eteris, oras, ugnis, vanduo ir žemė. Juos globoja penki arkangelai: Natanielis, Rapolas, Mykolas, Gabrielius ir Ūrielis. Taigi vaikštant šiuo labi rintu harmonizuojami visi penki elementai mūsų kūne. Kiekviena labirinto kryptis veikia skirtingą elementą, o kiekvieną elementą globoja vis kitas arkangelas.

Nutarę pasitikrinti, labirinte kažkodėl ieškome rodyklių, bet sodybos įkūrėjai sako, kad jų nė ra ir nebus, nes labirinte vyksta darbas su juo einančiu žmogumi. Truputį paklaidžiojame, tuo met susivokiame, kad į kiekvieną kampinę aikštelę vienas takelis įveda, o kitas - išveda. Kai kurio je nors išjų pabūname pertrum pai, visata grąžina atgal.Tuomet suvokiame, kur ir kada mums reikia su savimi padirbėti.

Vidinės pusiausvyros labirintas

Šis labirintas - aštuoneto formos, reiškiantis begalybę, visų energijų pusiausvyrą ir harmoniją. Tai labirintas, kuris subalansuoja kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių veiklą. Kairysis smegenų pusrutulis atsakingas už protą, dešinysis - už intuiciją, todėl žmogus turi išmokti vadovautis ir protu, ir širdimi. Labirintas turi du apskritimus - vyriškąjį ir moteriškąjį. Jo kelias prasideda ir baigiasi moteriškosios ir vyriškosios energijos srautų centruose - dviejų apskritimų susikirtimo taškuose. Vaikščiodami labirintu, einame tai vyriškuoju, tai moteriškuoju apskritimu, nuolat pereidami iš vieno į kitą. Taip patiriame nuolatinę dviejų energijų kaitą, išlaikydami tobu-lą jų pusiausvyrą.

Labirinte esanti į gyvatę pa naši figūra veikia mūsų kunda-lini energiją, kuri stuburu eina vertikaliai per visą kūną - nuo karūnos iki pamatinės čakros. Tai Žemės ir visatos energijų jungtis, turinti neutralų energinį krūvį. Du labirinto centrai mums padeda suvokti, kad turime ne tik kūną, bet ir dvasią. Mums vienodai reikalingas ir dvasinis tobulėjimas, ir materialus gyvenimas. Kai krypstame kuria nors viena linkme, nesijuntame visaverčiai ir laimingi. Laimingas tas žmogus, kuris yra ir dvasiškai, ir materialiai turtingas, geba mintimis kurti savo gyvenimą, pasitelkdamas visas visatoje esančias energijas, neišsekindamas ir nenualindamas savo kūno. Juk dvasia gali ilgai gyventi tik sveiko ir laimingo žmogaus kūne.

Išvykdami darsyk pasigrožime Platelių ežeru, nuostabia gamta. Ne veltui vienas keliauninkas šią vietovę yra pavadinęs Žemaičių Šveicarija. Daug padavimų ir legendų pasakojama šiame nuostabiame krašte. Tad nebetenka stebėtis, kad kaip tik šiose vietose gimė ir toks unikalus, kupinas savų paslapčių ir mįslių parkas.

savaitė , 2012 m.

 

Psl. 108