Memorialiniai muziejai - atgaiva protui ir sielai

Mūsų šalyje yra kone aštuonios dešimtys memorialinių muziejų, įamžinančių iškilių mūsų tautos žmonių palikimą. Pusė iš jų skirta rašytojams ir poetams.

Laimius STRAŽNICKAS

Maironio metai

2012-ieji paskelbti poeto Jono Mačiulio - Maironio (1862 -1932) metais. Šiemet šiam mūsų tautos dvasios žadintojui sukanka 150 metų, 80 metų prabėgo nuo jo mirties. Tad ar ne prasminga pažintį su memorialiniais muziejais pradėti nuo Maironio vietų?

Svarbiausia Maironio atminimą įamžinanti vieta - Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune. Tačiau nuosekliai einant poeto gyvenimo vingiais pirmiausia reikėtų leistis į jo gimtąsias vietas.

Maironio tėviškė ir gimtinė yra Raseinių rajone Pasandravio istoriniame draustinyje, Pagojukų seniūnijoje, Bernotų ir Pasandravio kaimuose.

Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveldėtojai Astrauskai už skolas ūkininkui Aleksandrui Mačiuliui (poeto tėvui) keleriems metams perleido Pasandravio dvarą. Palikęs savo ūkyje (Bernotuose) šeimininkauti giminaitę, A. Mačiulis su šeima persikėlė į Pasandravį, kur 1862 m. spalio 21 dieną (pagal naująjį kalendorių - lapkričio 2 d.) Mačiuliams gimė sūnus Jonas (būsimasis poetas Maironis). Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai.

Mačiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865-ųjų. Tada, Iš mokslų grįžus Pasandravio dvaro paveldėtojui P. Astrauskui, Mačiuliai vėl persikėlė gyventi į Bernotus.

Pasandravyje yra išlikę gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė).

Bernotai - poeto tėviškė ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers išlikusioje sodyboje 1989 m. įkurtas muziejus (Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas), veikia poetui Maironiui skirta ekspozicija.

1987-aisiais, minint poeto 125-ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejose tako pusėse pradėtas sodinti Maironio ąžuolų takas. Ąžuoliukai sodinami kas penkerius metus-poeto jubiliejiniams gimtadieniams skirtų renginių metu. Šiemet Maironio take bus pasodintas 150-asis ąžuoliukas. Poeto garbei ąžuoliukus sodina žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai, poeto gerbėjai. Pasandravio ir Bernotų aplinką puošia tautodailininkų išdrožti kryžiai bei koplytėlės.

Namas virto muziejumi

Kaune, Rotušės a. 13, namuose, kuriuose gyveno poetas ir kunigas Maironis, veikia Maironio lietuvių literatūros muziejus. Pernai 75-ąsias metines šventęs muziejus buvo atidarytas per ketvirtąsias poeto mirties metines, 1936 m. birželio 28 d.

Šį namą Maironis nusipirko 1909-aisiais. Poetas gyveno aštuoniuose antrojo aukšto kambariuose. Rūmai pastatyti XVIII a. viduryje ant trijų gotikinių XVI a. namų rūsių pamatų. Po 1812 m. karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863-1864 m. sukilimą, čia veikė karo lauko teismas.

Maironiui gyvenant šiuose namuose, pirmajame aukšte buvo įsikūrusi knygų leidykla „Sakalas", dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, nemažai kitų kultūros organizacijų.

1940-1944 m. muziejaus vedėju dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga.

Pernai Maironio lietuvių literatūros muziejų aplankė daugiau kaip 33,6 tūkst. lankytojų. Muziejaus direktorė Aldona Ru-seckaitė sako, kad šis muziejus vilioja ne tik besidominčiuosius čia vykstančiais literatūriniais renginiais, parodomis ar edukacinėmis programomis. „Muziejus yra patrauklus ir tiems, kurie nežino daug apie poetą ar jo kūrybą. Apsilankę muziejuje, jie gali pajusti anų laikų atmosferą, susipažinti su autentiškais tos eppchos baldais, pamatyti, kokioje aplinkoje gyveno poetas, mat aštuoniuose kambariuose viskas palikta taip, kaip buvo prieš šimtą metų", - pasakojo muziejaus direktorė.

Jau pats muziejaus pavadinimas sako, jog čia kaupiamas ne tik Maironio literatūrinis palikimas. 1936 m. įkūrus Maironio muziejų, jame buvo saugoma 1 200 eksponatų (poeto kūrybinis, archyvinis bei memorialinis palikimas, kuris liko namuose po jo mirties), dabar - per 275 tūkst. eksponatų, kurie atspindi visą Lietuvos raštijos, literatūros istoriją.

Kaunas - garsus rašytojais

Maironio lietuvių literatūros muziejus turi penkis padalinius. Kauno priemiestyje Palemone (S. Nėries g. 7) name, kuriame 1937-1941 m. gyveno poetė Salomėja Bačinskaitė-Bučienė (1904-1945), įkurtas poetei skirtas memorialinis muziejus. Šis namas pastatytas pagal poetės vyro skulptoriaus ir architekto Bernardo Bučo projektą.

Erdvioje salėje, buvusioje B. Bučo skulptūros dirbtuvėje, įrengta literatūrinė ekspozicija, kurioje - S. Nėries gyvenimo ir kūrybos kelias. Atkurti keturi memorialiniai kambariai: B. Bučo žiemos dirbtuvė, S. Nėries darbo kambarys, šeimos svetainė ir miegamasis. Juose - ne tik S. ir B. Bučų asmeniniai daiktai, bet ir tarpukariu gaminti baldai.

Aleksoto g. 10-4 1920-1933 m. gyveno rašytojas, kunigas, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933). Keturiuose memorialiniuose kambariuose, autentiškai atkurtuose pagal archyvines nuotraukas, eksponuojami rašytojo baldai, paveikslai, asmeniniai daiktai, dalis bibliotekos.

Rašytojo Juozo Grušo (1901-1986) memorialinis muziejus įrengtas name (Kalniečių g. 93), kuriame jis gyveno apie 40 metų. Čia - ne tik rašytojo memorialiniai kambariai, kuriuose išliko visa rašytoją supusi romantiška atmosfera, bet ir ekspozicija, atspindinti jo gyvenimo ir kūrybos kelią. Sukurta ir J. Grušo klasikinių dramos veikalų, pastatytų įvairiuose teatruose, aplinka. O nedidukėje mansardoje įsikūrė Barboros vardu pavadinta renginių salytė. Čia galima išvysti visas Lietuvos aktores, kūrusias karalienės Barboros vaidmenį Kauno, Klaipėdos, Vilniaus dramos teatruose.

Rašytojo Balio Sruogos (1896-1947) ir istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės (1899-1997) name (B. Sruogos g. 21), kurį jie pasistatė 1938 m. ir gyveno iki 1940-ųjų, įkurtas Sruogų memorialinis muziejus. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, rašytojas čia praleido paskutinę gyvenimo vasarą. V. Daugirdaitė-Sruogienė 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus, mirė JAV. Ekspozicija pasakoja apie Sruogų gyvenimą, kūrybinę ir kultūrinę veiklą. Muziejuje saugoma daugiau kaip 20 tūkst. eksponatų. Pirmajame aukšte atkurti trys autentiški Sruogų kambariai.

Po Lietuvą atmintinomis vietomis

Visas memorialines Lietuvos poetų ir rašytojų vietas gerai pažįstančios Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės A. Ruseckaitės paklausėme, ką ji patartų aplankyti saulėtą vasaros dieną ne tik žinių, bet ir gražių vaizdų pasiilgusiam keliautojui. „Daug tokių vietų Lietuvoje. Tereikia pasiimti žemėlapį ir susiplanuoti kelionę iš anksto. Nesvarbu, kurią kryptį pasirinksite, visur bus ką aplankyti", - sakė ji.

Pašnekovė prisipažino, kad visuomet patirianti malonių įspūdžių nuvykusi į Paragių kaimą, Papilės seniūnijoje, Akmenės rajone. Iš čia kilusios rašytojos, pasirašinėjusios Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu: Sofija Ivanauskai-tė-Pšibiliauskienė (1867-1926) ir Marija Ivanauskaitė-Lastaus-kienė (1872-1957). Sofija mėgo naktinius pasivaikščiojimus po Paragių sodą, netoliese tekančios Virvytės pakrantėmis, apaugusiomis lazdynais - dėl to ji ir pasivadino Lazdynų Pelėda.

Paragių dvaro gyvenamojo namo pastate įkurtame Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje eksponuojami rašytojų kūriniai, nuotraukos. Atstatyti arba restauruoti kiti pastatai, kuriuose rengiami spektakliai, koncertai.

Kambariuose ir mansardoje yra išlikę ir restauruoti autentiški baldai. Parko gilumoje yra veikianti senovinė dūminė pirtelė, pastatyta 1927-aisiais. Sename, dar N. Ivanausko tėvų sodintame parke stovi akmeninis stalas, prie kurio Sofija ir Marija rašė.

Neabejotinai puikių įspūdžių pasisems susiruošusieji į Židikus, miestelį Mažeikių rajone. Čia praleido penkiolika savo gyvenimo metų, mirė ir yra palaidota rašytoja Marija Pečkauskaitė -Šatrijos Ragana. Miestelyje veikia rašytojos memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami jos asmeniniai daiktai, šeimos nuotraukos, dokumentai.

Prie bažnyčios klebonijos namo (M. Pečkauskaitės g. 31) pritvirtinta memorialinė lenta skelbia, kad čia 1915-1930 metais gyveno Šatrijos Ragana. Pagal architekto Jono Muloko projektą Židikų kapinėse 1941 m. pastatyta mūrinė koplyčia, kurioje palaidota rašytoja.

Nutarusiems patraukti Suvalkijos (Vincas Mykolaitis-Putinas visada save laikė suvalkiečiu) link, verta užsukti į poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros istoriko, profesoriaus Vinco Mykolaičio-Putino gimtąją sodybą muziejų Pilotiškių kaime, N. Ūtos seniūnijoje, Prienų rajone. Muziejus įkurtas 1971 m. Seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Šalia tėviškės - paties Putino aprašytas Aušrakalnis, legendomis apipintas gražus kalnelis.

Pasukus Merkinės link, pasiektume Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinę Subartonių kaime. Vaizdingoje gamtos apsuptyje veikia rašytojo memorialinis muziejus. Gyvenamasis namas neišliko, tačiau į jo vietą buvo atkeltas tokio pat tipo gyvenamasis namas, kuriame ir buvo įrengta V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinė ekspozicija. XIX a. dvie-

Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d., kai padarytas pirmasis įrašas A. Baranausko muziejaus-klėtelės lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas A. Žukauskas-Vienuolis.

Pirmasis muziejaus pastatas -poeto ir vyskupo A. Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. (data įrėžta staktoje) pastatė poeto tėvas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike, o 1839-aisiais, šeimai persikeliant, ir klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis A. Baranauskas, čia jis sukūrė poemą „Anykščių šilelis". A. Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas A. Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo ir joje įkūrė A. Baranausko muziejų.

Ši klėtelė - pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. 1945 m. A. Vienuolis oficialiai buvo paskirtas šio muziejaus direktoriumi. Jam mirus, 1957 m. name įkurtas rašytojo memorialinis muziejus, o 1962 m. du šalia esantys muziejai sujungti į vieną A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų.

Prie Anykščių yra Niūronių kaimas, rašytojo Jono Biliūno (1879-1907) gimtinė. Prie jo gimtųjų namų stūkso Beržų kalnelis. Namas, kuriame įkurtas rašytojo muziejus, perstatytas 1932 m. Prie sodybos stovi liaudies meistrų skulptūros, vaizduojančios rašytojo kūrinių veikėjus. J. Biliūno sodybos-muziejaus ekspozicijoje - Biliūnų giminės daiktai, rašytojo knygos.

savaitė, 2012 m.