Ramygala

Laimius STRAŽNICKAS

...Apie 24 km į pietus nuo Panevėžio nutolusią Ramygalą dažniau kalbama kaip apie miestelį, nes jame gyvena vos daugiau kaip pusantro tūkstančio gyventojų. Tačiau Ramygala - vienintelis miestas Panevėžio rajono savivaldybėje. Miesto teisės jai buvo suteiktos dar 1957 metais.

2010-ieji šiam Aukštaitijos regiono centre esančiam miesteliui ypatingi ne vien suteiktu garbingu kultūros sostinės titulu. Ramygalos vardas pirmą kartą buvo užfiksuotas Livonijos kronikose 1370 metais. Šiemet miestelis minės 640 metų sukaktį.

Miesto puošmena - neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Bažnyčios kunigas Edmundas Rinkevičius yra vienas iš kelių dvasininkų Lietuvoje, oficialiai turinčių kunigo egzorcisto, išvejančio piktąsias dvasias, vardą.

Manoma, kad pirmoji Ramygalos bažnyčia buvo pastatyta tarp 1431 ir 1500 metų, priklausė Vilniaus vyskupijai. 1500 metais datuotuose istoriniuose šaltiniuose bažnytėlė minima kaip Ramygalos altarista. Ne vieną šimtmetį bažnyčia stovėjo apleista, o XVIII a. viduryje bažnyčią suniokojo gaisras. 1781-aisiais buvo atstatyta nauja medinė šiaudais dengta bažnyčia, joje įrengti penki altoriai. 1842 metais buvo pastatyta varpinė.

Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1897 metais pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą. Joje - trys altoriai. Šventoriaus tvora buvo sumūryta iš akmenų 1868-aisiais.

XVI a. pradžioje jau minimas dvaras ir miestelis. Jame buvo parduotuvių, bažnyčia, kalėjimas, o keliai jungė su Kėdainiais, Raguva, Šeduva, Panevėžiu, Ukmerge.

1781 metais miestelyje pradėjo veikti parapinė mokykla, 1852 metais buvo atidaryta valdiška mokykla, 1918-aisiais - progimnazija, nuo 1949-ųjų - vidurinė mokykla. 2005-ųjų kovą Ramygalos vidurinė mokykla tapo gimnazija.

1888 metais Ramygaloje jau buvo vaistinė, 1895-aisiais - paštas. Nuo antrosios XIX a. pusės iki 1950-ųjų Ramygala - valsčiaus centras. Vėliau - rajono, o nuo 1962 metų - seniūnijos centras.

Ramygaliečiai didžiuojasi jų krašte užaugusiais, čia mokyklą baigusiais ir savo darbais garsinusiais Lietuvą žmonėmis, tarp kurių - Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėja Kazimiera Kaupaitė (1880-1940), poetas Jonas Graičiūnas (1903-1994), kompozitorius Antanas Račiūnas (1905-1984), olimpinis sportinio ėjimo meistras Antanas Mikėnas (1924-1994), literatūros kritikas, Albertas Zalatorius (1932-1999), aktorius, dainuojamosios poezijos atlikėjas Saulius Mykolaitis (1966-2006).

Gandrų ar ožkų kraštas?

Su Ramygalos gyvavimu glaudžiai siejasi du gyvūnai - gandras ir ožka. Nors iš tikrųjų Ramygalos ožkos - visai ne ožkos, o maži arkliukai, kuriuos vietiniai gyventojai nuo seno laikė, kad būtų lengviau braidyti per aplink plytinčias pelkes. Didesni arkliai niekaip nebūtų jų įveikę. Pasakojama, kad, kai ramygaliečiai važiuodavo į Panevėžio, Kauno ar Kėdainių turgų, žmonės juokdavosi ir jų arkliukus vadindavo ožkomis.

Nors ožkos Ramygalą lydi nuo seno, tačiau miestelio herbą ir vėliavą puošia baltasis gandras. Kai buvo sumanyta įteisinti miestelio heraldiką, iš pradžių jo herbe norėta matyti ožką.Tačiau Heraldikos komisija paaiškino, kad moteriškosios lyties atstovai herbe nevaizduotini. Kaip išeitis buvo pasiūlytas ožys, tačiau tuomet, žinant šalies politinę padėtį, tokio siūlymo atsisakyta. Galiausiai buvo pasirinktas žaliame fone ant vienos kojos stovintis baltasis gandras, mat jis Ramygalos apylinkėse - taip pat ne retas svečias.

Herbas Prezidento dekretu patvirtintas 2003 metų sausio 13 dieną. Tais pačiais metais Ramygala buvo priimta irį Europos miestų Baltųjų gandrų'asociaciją (ESCO), vienijančią miestus, kurių herbuose pavaizduoti gandrai.

Atrakcijų nedaug

Ramygala nėra ta vieta, kurioje nuolat knibžda smalsiu turistų. Be Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, atvykėlių dėmesį dar traukia vienas seniausiai veikiančių malūnų Lietuvoje. Dauguma jo įrenginių - autentiški, kaip ir pati medinė trijų aukštų malūno konstrukcija, tačiau šiandien miltus mala jau naujos girnos.

Ramygalos gimnazijoje, kurią labiausiai garsina teatrų festivalis „Palėpės teatras", veikia įdomus krašto istorijos muziejus. Jį galima aplankyti tada, kai veikia gimnazija.

2008 metais Ramygaloje buvo įkurtas apskrities parkas Lietuvos tūkstantmečiui įprasminti. Šią garbingą datą primins net tūkstantis pasodintų ąžuolų. Ąžuolų parką puošia tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus sukurta skulptūra. Už Ramygalos bažnyčios driekiasi senasis parkas. Jį planuojama papuošti naujais skulptūriniais akcentais. Čia artimiausiu metu ketinama įrengti estradą.

Didelis sujudimas

...Savo 640-ąjį gimtadienį Ramygala ketina švęsti liepos 5-ąją. Turgaus aikštėje šurmuliuos ožkų, sūrio ir amatų mugė. Gimnazijos kiemelyje bus degami projekto „Šilti delnai" dalyvių pagaminti juodosios keramikos dirbiniai. Buvusiame „Aušros" kino teatre vyks kraštiečių konferencija„Mane užaugino Ramygala". Miesto centre bus rengiama piešimo akcija „O man atrodo taip..." taip pat planuojama atidengti paminklą iš čia kilusiai Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėjai K. Kaupaitei.

Vienas įdomesnių šventės akcentų - gražiausios ožkos konkursas, labai tinkantis nuo seno šiais gyvūnais garsėjančiam miesteliui. Ketinama į Ramygalą pasikviesti rimtų šalies ožkininkų ir surengti konferenciją.

Planuojami ir pučiamųjų orkestrų, kuriais garsėja Panevėžio rajonas, pasirodymai kaimuose. Šurmulingiausiu renginiu greičiausiai taps „Vasaros vario audra", kurios metu pučiamųjų orkestrai siaus po kaimus. Gyventojų bendruomenės rinks labiausiai patikusį orkestrą, o orkestrų nariai - išradingiausiai juos sutikusią bendruomenę.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje gegužę jau prasidėjo ir iki liepos vidurio vyks sakralinės muzikos koncertų ciklas „Šventojo Jono aidai 2010".

Atgis ir senasis buvusio „Aušros" kino teatro pastatas. Jame numatyti dailės plenerai, vyks meno projektas, skirtas jaunimo kūrybos iniciatyvoms. į Ramygalą atsikels tarptautinė stovykla

„Jaunasis skulptorius", po kurios ąžuolinėmis skulptūromis turėtų būti papuoštas Lietuvos vardo tūkstantmečiui pasodintas ąžuolų parkas. Smalsuolius kvies turistinis kulinarinio paveldo ir amatų kelias Ramygala-Miežiškiai-Ėriškiai-Upytė-Naujamies-tis. Ramygalos malūne bus vykdoma edukacinė programa„Grūdo virsmas". Po Pašilių draustinio pelkes bus organizuojamas žygis A. Mikėnui, Melburno olimpinių žaidynių vicečempionui, atminti ir edukacinė programa „Ežero gyvenimas ir mirtis".

lšsamią„Lietuvos kultūros sostinės" projekto programą galima rasti interneto portale www.ramygala.lt.