Teofilė Vambutaitė ir Juozas Ugianskas
Pasakoja Marija:
Teofilė buvo vyriausia Antano Vambuto dukra. Ji nuo pat vaikystės mylėjo
gyvulius, ypač arklius, todėl išmoko gerai jodinėti. Dažnai girdavosi, kad
gali ir per kliūtis šokinėti.Tėvai turėjo nedidelį žirgyną.
Teofilė lankė pradinę mokyklą, išmoko gerai skaityti ir rašyti,
turėjo
labai gražų balsą, mokėjo daug lenkiškų, rusiškų, žemaitiškų dainų ir
giesmių, buvo labai darbšti.
Bajoraitė Teofilė, būdama 25 metų, susituokė su 28 metų bajoru
Juozu
Ugiansku. Gyveno pasiturinčiai, kartu su savo vyru laisvalaikiu
mėgdavo jodinėti. Ji buvo gera šeimininkė, mokėjo puikiai gaminti
įvairius žemaitiškus patiekalus. Dirbdama visuomet dainuodavo arba
giedodavo. Mėgo priiminėti svečius ir pasisvečiuoti
pas gimines, kaimynus Vambutus, Stulginskius, Budreckius ir kitus. Pagimdė 3 dukras ir 2
sūnus. Vienas iš jų mirė.
Ugianskai susirašinėdavo su giminaičiais, išvykusiais į JAV po 1905
metų sukilimo, todėl, prasidėjus neramumams Rusijos imperijoje, ir
artėjant pirmajam pasauliniam karui, giminaičiai atsiuntė visus dokumentus
išvykimui į JAV, tačiau Teofilė atsisakė vykti, kadangi dukros lankė
mokyklą. Šeima nutarė, kad vyks vyras ir vyriausias sūnus. 1913 metais
jie ir išvyko į JAV. Išvykdami žmoną ir
dukras apgyvendino Tytuvėnuose ir paliko nemažą sumą pinigų
pragyvenimui, bet taip ir negrįžo, nes 1918 metais vyras susirgęs
plaučių uždegimu mirė.
Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, palikta šeima toliau rūpinosi
Teofilės sūnus Juozas, kuris kvietė motiną ir seseris atvykti į JAV
gyventi kartu, nes gerai išmokęs kalbą, pradėjo savo verslą.Teofilė - užsispyrusi žemaitė, nevyko, nenorėjo išvykti ir dukros.
Teofilės dvi dukros, Sofija ir Elvyra, netrukus ištekėjo už
turtingų ūkininkų Stanislovo ir Vlado Gruževskių (Grušauskų), kurie turėjo nuosavos
žemės ir miško apie 70 ha Masaičių kaime netoli Tytuvėnų.
Jauniausios dukters Elvyros vyras pasistatė naują namą Tytuvėnuose ir
atidarė parduotuvę. Kartu su jais gyveno ir Teofilė. Sūnus, gyvenantis
Amerikoje, mamos nepamiršo ir padėjo finansiškai. Teofilės žentai gyveno
pasiturinčiai. Bet tai truko neilgai. Okupavus Lietuvą
sovietams, bijodami išvežimo į Sibirą, paliko Tytuvėnus ir išsikėlė į
Šiaulius, tačiau vėl teko viską palikti, sugrįžus antrą kartą
okupantams, nes žentas Vladas buvo paieškomas. Teofilė sugrįžo į
Tytuvėnus ir gyveno pas dukrą Stefaniją, o dukros šeima pasitraukė į
saugesnę vietą ir taip Sibiro išvengė. Teofilė mirė 1948 metais, palaidota Tytuvėnuose.
Mes, vyresnieji anūkai žinojome, kad esame bajorų Ugianskų ir Vambutų
palikuonys, nes močiutė Teofilė dažnai apie tai pasakodavo ir rodydavo
Ugianskų bajorystės dokumentus, išduotus carinės Rusijos laikais. Man ir
mano seseriai Elvyrai tada buvo apie 10 13 metų. Bajorystės ir
nuosavybės dokumentus, net ir visas nuotraukas dukra Elvyra
sunaikino, bijodama kad jų nerastų okupantai ir jų neišvežtų į Sibirą.
Apie Teofilės istoriją medžiagą surinko ir paruošė Teofilės anūkė
Marija Palubeckienė.
|